LIETUVIŠKI EMI
Pirmasis tranzistorinis EMI
VILNIUS
VILNIUS-2
VILNIUS-3
VILNIUS-5 (Elektronika EM-01)
Elektronika EM11 Venta
Elektronika EM14 Venta
Elektronika EM15 Venta
Elektronika EM141 Venta
Elektronika EM17 Venta
Venta ELE-10
Apie projektą
Sintezatorius.lt - tai asmeninis projektas, prasidėjęs atsitiktinai 2020m. vasarą. Susidomėjimą Lietuviškais EMI paskatino informacijos trūkumas internete. Vienas iš pirmųjų klausimų kilo akivaizdžiai. T.y. kodėl pusę automobilio užimančio, dviejų klaviatūrų sintezatoriaus pavadinimas yra Elektronika EM-01? Juk sakė, kad bus Vilnius! Paieška internete nedavė išsamesnių rezultatų. Supratęs, kad Lietuviškų EMI istorijoje yra didžiulės spragos, ėmiau kapstytis užsienietiškuose forumuose. Sužinojau, kad sintezatorių VILNIUS-5 naudojo pirmoji elektroninės muzikos grupė “ARGO”. Jos lyderis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius mane nukreipė į Dalių Nomicą, o pastarasis į “Venta” inžinierių Valentiną Mitriką. Taip prasidėjo informacijos rinkimas ir rašymas.
Šis projektas remiasi autentiška ir dokumentuota informacija. Tačiau galima paklaida tiražų skaičiuose. Jei turite Venta gamyklos instrumentą, būčiau dėkingas jei nufotografuotumėte birkutę (aliuminio lentelę) su tiražu ir pagaminimo metais ir atsiųstumėte el. paštu imantas.eu@gmail.com
Požiūris į analoginius instrumentus
Vizija
Esu įsitikinęs, kad informacija apie Lietuviškus elektroninius muzikos instrumentus pravers ateities kartoms. Juk analoginiai sintezatoriai, moduliarinės sistemos grįžo į madą, o investicinis kolekcionavimas visada buvo aktualus. Nepaisant mažesnio praktiškumo ir galimybių nei programinė įranga, geležis turi savo žavesio ir privalumų. Pavyzdžiui, ergonomika ir unikalus skambesys, kurį programine įranga būtų galima tik emuliuoti. VST plugin’ų Lietuviški EMI neturi.
Garso kūrimas analoginiu muzikos instrumentu ir programine įranga - tai fizikiniu požiūriu du skirtingi garso kūrimo būdai. Mano giliu įsitikinimu šias dvi skirtingas garso kūrimo technikas reikia kombinuoti, išvengiant bergždžių diskusijų. Norintiems daugiau sužinoti apie muzikinių formatų skirtumus ir garsą, rekomenduoju V. Bičiūno knygą “Muzikos įrašai”.
Žiūrint iš muzikos kūrimo perspektyvos - skirtingi garso šaltiniai praturtina kūrinio dažnių diapazoną ir suteikia charakterio muzikai. Reto analoginio sintezatoriaus šeimininkas turi privilegiją kurti unikalų skambesį. Norite tikėkite, norite ne, tačiau analoginių elektroninių muzikos instrumentų garsas yra gyvas. Rinkdamas kolekciją išgirdau įvairių istorijų apie išsiderinančius  instrumentus. T.y. jais teka elektros energija, kuri reaguoja į atmosferos pokyčius.
Fizinė ekspozicija / muziejus / studija, kurioje būtų galima ne tik pasigrožėti, bet ir pagroti vintažiniais instrumentais. Jei turite įdėjų, pasiūlymų dėl muziejaus ar laikinųjų ekspozicijų rašykite el. paštu: imantas.eu@gmail.com
Projektą parėmė:
Ačiū:
“Venta” inžinieriams Valentinui Mitrikui ir Ričardui Nomicui už suteiktą informaciją ir pagalbą.
Kraštiečiams už eksponatus ir informaciją:
Panevėžio muzikos mokyklai:
Elektrotechnikui ir muzikantui Vidmantui Virbickui ir kitiems meistrams už kantrybę “prikeliant” sintezatorius.
Šilagalio kultūros centrui
Grupės “Kely” muzikantui Gintautui Sabaliui
Vilniaus arkikatedros vargonininkui Bernardui Vasiliauskui
Vaškų kultūros centro meno vadovui, garso ir šviesos inžinieriui Mindaugui Garalevičiui;
Sintezatorių klasės mokytojui Robertui Vaclovui Sikorskiui
Menininkui ir grupės “Plentas” lyderiui Juriui Baliūnui;
Gitaros mokytojui Raimundui Januševičiui
Verslininkui Gintautui Čepukaičiui.
Ieškoma
Apie projektą
Apie projektą
Ieškoma
Apie projektą
Sintezatorius.lt - tai asmeninis projektas, prasidėjęs atsitiktinai 2020m. vasarą. Susidomėjimą Lietuviškais EMI paskatino informacijos trūkumas internete. Vienas iš pirmųjų klausimų kilo akivaizdžiai. T.y. kodėl pusę automobilio užimančio, dviejų klaviatūrų sintezatoriaus pavadinimas yra Elektronika EM-01? Juk sakė, kad bus Vilnius! Paieška internete nedavė išsamesnių rezultatų. Supratęs, kad Lietuviškų EMI istorijoje yra didžiulės spragos, ėmiau kapstytis užsienietiškuose forumuose. Sužinojau, kad sintezatorių VILNIUS-5 naudojo pirmoji elektroninės muzikos grupė “ARGO”. Jos lyderis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius mane nukreipė į Dalių Nomicą, o pastarasis į “Venta” inžinierių Valentiną Mitriką. Taip prasidėjo informacijos rinkimas ir rašymas.
Šis projektas remiasi autentiška ir dokumentuota informacija. Tačiau galima paklaida tiražų skaičiuose. Jei turite Venta gamyklos instrumentą, būčiau dėkingas jei nufotografuotumėte birkutę (aliuminio lentelę) su tiražu ir pagaminimo metais ir atsiųstumėte el. paštu imantas.eu@gmail.com
Požiūris į analogą
Esu įsitikinęs, kad informacija apie Lietuviškus elektroninius muzikos instrumentus pravers ateities kartoms. Juk analoginiai sintezatoriai, moduliarinės sistemos grįžo į madą, o investicinis kolekcionavimas visada buvo aktualus. Nepaisant mažesnio praktiškumo ir galimybių nei programinė įranga, geležis turi savo žavesio ir privalumų. Pavyzdžiui, ergonomika ir unikalus skambesys, kurį programine įranga būtų galima tik emuliuoti. VST plugin’ų Lietuviški EMI neturi.
Garso kūrimas analoginiu muzikos instrumentu ir programine įranga - tai fizikiniu požiūriu du skirtingi garso kūrimo būdai. Mano giliu įsitikinimu šias dvi skirtingas garso kūrimo technikas reikia kombinuoti, išvengiant bergždžių diskusijų. Norintiems daugiau sužinoti apie muzikinių formatų skirtumus ir garsą, rekomenduoju V. Bičiūno knygą “Muzikos įrašai”.
Žiūrint iš muzikos kūrimo perspektyvos - skirtingi garso šaltiniai praturtina kūrinio dažnių diapazoną ir suteikia charakterio muzikai. Reto analoginio sintezatoriaus šeimininkas turi privilegiją kurti unikalų skambesį. Norite tikėkite, norite ne, tačiau analoginių elektroninių muzikos instrumentų garsas yra gyvas. Rinkdamas kolekciją išgirdau įvairių istorijų apie išsiderinančius  instrumentus. T.y. jais teka elektros energija, kuri reaguoja į atmosferos pokyčius.
Vizija
Fizinė ekspozicija / muziejus / studija, kurioje būtų galima ne tik pasigrožėti, bet ir pagroti vintažiniais instrumentais. Jei turite įdėjų, pasiūlymų dėl muziejaus ar laikinųjų ekspozicijų rašykite el. paštu: imantas.eu@gmail.com
Projektą parėmė:
Ačiū:
“Venta” inžinieriams Valentinui Mitrikui ir Ričardui Nomicui už suteiktą informaciją ir pagalbą.
Kraštiečiams už eksponatus ir informaciją:
Panevėžio muzikos mokyklai:
Elektrotechnikui ir muzikantui Vidmantui Virbickui ir kitiems meistrams už kantrybę prikeliant sintezatorius iš numirųsių.
Šilagalio kultūros centrui
Grupės “Kely” muzikantui Gintautui Sabaliui
Vilniaus arkikatedros vargonininkui Bernardui Vasiliauskui
Vaškų kultūros centro meno vadovui, garso ir šviesos inžinieriui Mindaugui Garalevičiui;
Sintezatorių klasės mokytojui Robertui Vaclovui Sikorskiui
Menininkui ir grupės “Plentas” lyderiui Juriui Baliūnui;
Gitaros mokytojui Raimundui Januševičiui
Verslininkui Gintautui Čepukaičiui.
Apie projektą
Ieškoma
Apie projektą
Požiūris į analogą
Esu įsitikinęs, kad informacija apie Lietuviškus elektroninius muzikos instrumentus pravers ateities kartoms. Juk analoginiai sintezatoriai, moduliarinės sistemos grįžo į madą, o investicinis kolekcionavimas visada buvo aktualus. Nepaisant mažesnio praktiškumo ir galimybių nei programinė įranga, geležis turi savo žavesio ir privalumų. Pavyzdžiui, ergonomika ir unikalus skambesys, kurį programine įranga būtų galima tik emuliuoti. VST plugin’ų Lietuviški EMI neturi.
Garso kūrimas analoginiu muzikos instrumentu ir programine įranga - tai fizikiniu požiūriu du skirtingi garso kūrimo būdai. Mano giliu įsitikinimu šias dvi skirtingas garso kūrimo technikas reikia kombinuoti, išvengiant bergždžių diskusijų. Norintiems daugiau sužinoti apie muzikinių formatų skirtumus ir garsą, rekomenduoju V. Bičiūno knygą “Muzikos įrašai”.
Vizija
Fizinė ekspozicija / muziejus / studija, kurioje būtų galima ne tik pasigrožėti, bet ir pagroti vintažiniais instrumentais. Jei turite įdėjų, pasiūlymų dėl muziejaus ar laikinųjų ekspozicijų rašykite el. paštu: imantas.eu@gmail.com
Projektą parėmė:
Žiūrint iš muzikos kūrimo perspektyvos - skirtingi garso šaltiniai praturtina kūrinio dažnių diapazoną ir suteikia charakterio muzikai. Reto analoginio sintezatoriaus šeimininkas turi privilegiją kurti unikalų skambesį. Norite tikėkite, norite ne, tačiau analoginių elektroninių muzikos instrumentų garsas yra gyvas. Rinkdamas kolekciją išgirdau įvairių istorijų apie išsiderinančius  instrumentus. T.y. jais teka elektros energija, kuri reaguoja į atmosferos pokyčius.
Sintezatorius.lt - tai asmeninis projektas, prasidėjęs atsitiktinai 2020m. vasarą. Susidomėjimą Lietuviškais EMI paskatino informacijos trūkumas internete. Vienas iš pirmųjų klausimų kilo akivaizdžiai. T.y. kodėl pusę automobilio užimančio, dviejų klaviatūrų sintezatoriaus pavadinimas yra Elektronika EM-01? Juk sakė, kad bus Vilnius! Paieška internete nedavė išsamesnių rezultatų. Supratęs, kad Lietuviškų EMI istorijoje yra didžiulės spragos, ėmiau kapstytis užsienietiškuose forumuose. Sužinojau, kad sintezatorių VILNIUS-5 naudojo pirmoji elektroninės muzikos grupė “ARGO”. Jos lyderis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius mane nukreipė į Dalių Nomicą, o pastarasis į “Venta” inžinierių Valentiną Mitriką. Taip prasidėjo informacijos rinkimas ir rašymas.
Šis projektas remiasi autentiška ir dokumentuota informacija. Tačiau galima paklaida tiražų skaičiuose. Jei turite Venta gamyklos instrumentą, būčiau dėkingas jei nufotografuotumėte birkutę (aliuminio lentelę) su tiražu ir pagaminimo metais ir atsiųstumėte el. paštu imantas.eu@gmail.com